Sauliaus ir Jehonatano apraudojimas
1Po Sauliaus mirties – Dovydas jau buvo sugrįžęs nugalėjęs Amaleką – Dovydas praleido dvi dienas Ciklage. 2Trečią dieną iš Sauliaus stovyklos staiga atėjo vyras suplėšytais drabužiais ir dulkėmis ant galvos. Priėjęs prie Dovydo, žemai nusilenkdamas, parpuolė ant žemės. 3„Iš kur ateini?“ – klausė Dovydas. Jis atsakė: „Ką tik pabėgau iš Izraelio stovyklos“. 4„Kas atsitiko? – klausė Dovydas. – Sakyk!“ 5Jis atsakė: „Kariai bėgo iš mūšio lauko, bet taip pat daug karių krito ir žuvo. Žuvo ir Saulius bei jo sūnus Jehonatanas“. 6Tada Dovydas paklausė atnešusį žinią vaikiną: „Iš kur žinai, kad Saulius ir jo sūnus Jehonatanas žuvo?“ Žinią atnešęs vaikinas tarė: „Pasitaikė, kad aš buvau ant Gilbojos kalno. Žiūriu, Saulius parkritęs ant savo ieties, o prie jo artinasi kovos vežimai ir raitininkai. 7Pažvelgęs atgal, jis pamatė mane ir pašaukė. ‘Aš čia!’ – atsakiau. 8Jis manęs paklausė: ‘Kas tu?’ ‘Amalekietis’, – atsakiau. 9Tada jis tarė man: ‘Ateik, stokis ant manęs ir pribaik mane, nes aš kankinuosi ir esu vos gyvas’. 10Taigi aš stojausi ant jo ir pribaigiau, nes žinojau, kad jis niekada daugiau nebepakils iš vietos, kur buvo parkritęs. Tada nuėmiau karūną jam nuo galvos bei antrankovį nuo rankos ir atnešiau čia savo viešpačiui“.
11Dovydas ėmė ir persiplėšė drabužius. Tą pat padarė visi su juo buvę vyrai. 12Jie raudojo ir verkė, pasninkaudami ligi vakaro dėl Sauliaus ir dėl jo sūnaus, ir dėl VIEŠPATIES kariuomenės, ir dėl Izraelio namų, nes šie buvo kritę nuo kalavijo. 13Vaikinui, atnešusiam žinią, Dovydas tarė: „Iš kur tu?“ Jis atsakė: „Aš ateivio sūnus, amalekietis“. 14„Kaip išdrįsai, – tarė jam Dovydas, – pakelti ranką ir užmušti VIEŠPATIES pateptąjį?“ 15Tada, pasišaukęs vieną savo vyrų, Dovydas tarė jam: „Ateik ir užmušk jį!“ Tas smogė, ir jis numirė. 16O Dovydas sakė: „Tekrinta tavo kraujas ant tavo galvos, nes savo paties lūpomis paliudijai prieš save: ‘Aš užmušiau VIEŠPATIES pateptąjį’“.
17Dovydas užvedė šią raudą dėl Sauliaus ir jo sūnaus Jehonatano. 18Jis įsakė, kad Judo žmonės būtų mokomi Lanko giesmės; ji užrašyta Jašaro knygoje.
19„Deja! Izraeli, tavo šlovė guli nužudyta
tavo aukštumose!
Kaip krito galiūnai!
20Nepasakokite apie tai Gate,
neskelbkite to Aškelono gatvėse,
kad filistinų dukterys nesidžiaugtų,
kad neapipjaustytųjų dukterys nedžiūgautų.
21O Gilbojos kalnai!
Tenebūna jums nei rasos, nei lietaus,
nei derlingų laukų!
Juk ten buvo numestas galiūnų skydas,
skydas Sauliaus, nepateptas aliejumi.
22Nuo užmuštųjų kraujo,
nuo rubuilių galiūnų
Jehonatano strėlė niekada negrįžo,
Sauliaus kalavijas niekada nebuvo veltui ištrauktas.
23Saulius ir Jehonatanas,
mylimi ir šaunūs!
Nei gyvendami, nei mirdami,
niekada jie nebuvo perskirti!
Jie buvo spartesni už erelius,
stipresni už liūtus.
24O Izraelio dukterys,
verkite Sauliaus,
aprengusio jus brangiu purpuru,
išpuošusio auksu jūsų apdarą!
25Kaip krito galiūnai
mūšio sūkuryje!
Jehonatanas guli nužudytas
tavo aukštumose.
26Sielvartauju dėl tavęs,
mano broli Jehonatanai!
Be galo brangus tu man buvai,
nuostabi man buvo tavo meilė,
viršijanti moters meilę.
27Kaip krito galiūnai
ir pražuvo karo ginklai!“